suvienavimas

suvienãvimas sm. (1) → suvienuoti: 1. S.Dauk Tuokart nesirūpino apie suvienavimą lietuvių ir latvių tautos M.Jan. 2. refl. Čia išgirdau tranksmą, atrandu linksmybę, noriu atrasti ponų jaunųjų susivienãvimą, susidorojimą į poras JR86. Kuningaikštis… ilgai tam susivienavimui priešgyniavo, lig įvairūs atsitikimai išrodė silpnumą mūsų didžio kuningaikščio A1884,112. 3. Kloropormas – tai suvienavimas kloro su taip vadinamu (= vadinamuoju) pormiliu A1884,404. \ vienavimas; suvienavimas